Trečioji materos trilogijos dalis jau greitai

Kodėl neskaitau knygų apie rašymą?

Vaida M. Via

9/19/20262 min read

Apie rašymą galvoju dažnai. Galiu pusvalandį apmąstyti vieno žodžio vartojimą. Mintyse nepaliaujamai narstyti klausimus, kodėl vienas sakinys pataikė tiesiai į paširdžius, o kitas, nors techniškai nepriekaištingas, nepadarė nieko. Ir vis dėlto nesu perskaičiusi nė vienos knygos apie rašymą. O dar svarbiau – nenoriu. Šįkart pati stabtelėjau apmąstyti, kodėl.

Galbūt bijau pradėti rašyti „teisingai“?

Rašymas yra vaizduotės žaismas. Truputis magijos kasdienybėje. Tikriausiai niekada nenorėjau rašymo paversti receptu, kuriuo vadovaujantis tikrai gims kažkas gero.

Patarimai autoriams tarsi baksnojimas pirštu. Veikėjo lūžis – čia. Konfliktas – štai čia. Įtampa turi augti tokiomis ir tokiomis fazėmis. Viską, kas nestumia siužeto į priekį, geriau kirsk lauk. Galima sekti visais patarimais ir sukonstruoti pasakojimą kaip baldą, tačiau kas garantuos, jog toje istorijoje išliks gyvybė? Ir dar sunkiau tikėtis, jog tokia kūryba teiks džiaugsmą.

Bent jau ne man.

Paradoksalu, tačiau stabtelėjusi prie klausimo, kodėl nenoriu skaityti knygų apie rašymą, supratau, jog man daug įdomesnis nežinojimas. Ir mažyčiai atradimai, kuriuos atneša skaitymas. Kuo daugiau skaitau, tuo daugiau klausimų kyla. Kodėl šitas tekstas buvo toks gyvas? Kodėl po metų vis dar prisimenu, regis, niekuo neįspūdingą sceną su graikiniais riešutais? Kodėl tekste paminėtas mėlynas puodelis įstringa kaip rakštis po oda? (tiems „mėlyniems puodeliams“ kartą jau paskyriau visą įrašą ir savo nuosavą teoriją).

Ar visiškai spjaunu į patarimus? Tikrai ne. Tačiau visada saikingai, po truputį, kad žinios suplauktų lyg maži, pavieniai šapeliai, o ne taptų rėmu. Dar smagiau, kai patarimai rašytojams tampa ne receptais, o pavadinimais tam, ką jau dariau vedama intuicijos ir klausdama savęs, ką man būtų įdomu skaityti. Pirma bandymas užrašyti, teorija – po jo.

Jei kas nors paklaustų, ar rašymas yra menas, ar mokslas, rinkčiausi trečią variantą – amatas. Ir jame įdomiausia buvo atrasti savo filosofiją, sulipdyti ją iš savo klaidų, pavienių teorijų, nei sekti kitų išmintu taku. Gali būti, jog kažkas visą mano rašymo filosofiją yra sudėjęs į knygą apie rašymo patarimus ir pavadinęs tai metodu. Tačiau jei būčiau atradusi tokią knygą anksčiau nei pati susidėliojau savo filosofiją, tikriausiai būčiau daug ko netekusi.

Ypač to polėkio, kuris lydėjo kuriant Materos trilogiją.